Pastatytas XVIII a. pab. ir vadintas „Artilerijos tiltu“, bet 1800 m. potvynio sugriautas. Vėliau pastatytas medinis tiltas, vėliau vadintas „Michailo tiltu“. Tačiau 1855 m. jis jau buvo avarinės būklės. Dabartinis tiltas, pavadintas Pilies tilto vardu buvo pastatytas 1893 m. (architektas Julianas Januševskis), o rekonstruotas (praplatintas) 1964 m.

Tilto turėklai 1892 m. papuošti Vyčiu ir caro valdžios simboliu – karūna. 1964 m. turėklai buvo nuimti, 1992 m. išlieti iš naujo, sovietmečiu sunaikinti Vyčio ženklai atkurti.

Tiltas siekia 7,7 m. aukštį, 34 m. ilgį ir 20 m. plotį.

Parko tiltas jungia Bernardinų sodą ir Kalnų parką, kurioje papėdėje įsikūrusi Olandijos karalystės ambasadorės Užupyje rezidencija.

Pastatytas 1984 metais. Jungia Vilniaus dailės akademiją su Bernardinų sodu (buv. Sereikiškių parku). Architektas – Vytautas Brėdikis. Seniau vadintas Dailės akademijos tiltu, 2007 balandžio 1 dieną gavo dabartinį įteisintą pavadinimą. Tai vienintelis dengtas pėsčiųjų tiltas Lietuvoje.

Šiame Vilnelės vagos posūkyje kažkada upę kirto panelių bernardinių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolyno korpusas, kurio arkomis galima buvo nueiti į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Sunykus pastatui, 1839 m. buvo pastatytas greta kitas tiltas, projekto autorius poručikas Dilobilis. Sovietmečiu statant tuometinio Dailės instituto korpusą, statybinių medžiagų privežimui buvo pastatytas dabartinis tiltas.

Pastatytas XIX amžiuje prie Karališkojo malūno.

Tai XIX a. pabaigos tiltas per Vilnią. Jungia Malūnų ir Maironio gatves. Tilto ilgis 18,07 m. Nuo XVI a. čia buvo statomi mediniai tiltai, vadinami Bernardinų tiltais. 1838 metus pastatytas naujas medinis tiltas ant mūrinių atramų. 1866 metais jis oficialiai pavadintas Jekaterinos vardu, tačiau šis pavadinimas neprigijo. XIX a. pabaigoje oficialiai buvo vadinamas Aleksandro tiltu. 1877 metais miesto dūma paskelbė varžytines dviejų metalinių tiltų per Vilnią, tarp jų ir šioje vietoje, statybai. Metalinis tiltas buvo baigtas statyti apie 1880 metus. Apie 1956 metus tiltas rekonstruotas.
Kiekvienų metų balandžio 1-ąją dieną čia veikia Užupio Respulikos pėsčiųjų ir važiuotų keleivių pasienio postas „Malūnų tiltas“.

Tiltą šioje vietoje leista statyti karaliaus Žygimanto Senojo privilegija 1538 metais, jungiant Polocko kelią, tuomet pagrindinį kelią į rytus Maskvos link. 1795 metais šioje vietoje vyko vienas paskutiniųjų LDK kariuomenės, vilniečių bei užupiečių sukilėlių mūšis su sostinę puolančia carinės Rusijos imperijos okupacine kariuomene. Užupiečių pastangos išgelbėti Vilnių buvo įamžintos J.Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“.   Dabartinis tiltas pastatytas 1901 m. pagal inžinieriaus V.Malinovskio projektą, pergyveno eilę karų ir mūšių jo prieigose. Užupio tilto ilgis 19.9 metrų, plotis 9.68 metrų.
Kiekvienų metų balandžio 1-ąją dieną čia veikia Užupio Respublikos pėsčiųjų ir važiuotų keleivių pasienio postas „Užupio tiltas“.

Pėsčiųjų tiltas jungiantis apatinį Užupį su Tymo kvartalu bei Misionierių sodais. Pastatytas sovietmečiu, atsiradus poreikiui per Vilnelę pakloti šiluminę trasą.

Minimas jau 1775 metais. Dabartinį tiltą 1877 metais pastatė Varšuvos firma.

Aktyvavus suverenumo sustiprinimo planus, čia veikia Užupio Respulikos pasienio postas „Paupio tiltas“.

Pastatytas sovietmečiu, atsiradus poreikiui per Vilnelę pakloti šiluminę trasą. Šiuo metu demontuotas. Šiek tiek žemiau vaga 2018 metais pastatytas naujas tiltas, MG Baltics, MG Valda (Darnu group), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bendrai įsisavinant ES ir kitas lėšas. 2019 metais tiltas atidarytas naudojimui.