synagogue - Republic of Užupis

Home

Užupis (Zareche) is one of the oldest districts of Vilnius, mentioned in the written sources since 15th century. According to the census of 1887, there were 80 houses in the district, which belonged to the Jews. As the old Jewish cemetery in Šnipiskes was already full, in 1829 a plot of land was allocated on the outskirts of Zareche for the new Jewish cemetery in Vilnius. At this place (36 and 38 Uzupio str.) On the slope of Vilnele river until 1840 there was a wooden synagogue, and across the street on the square, there was a local market. In 1841, a new one-story stone synagogue was built on the same site. In 1915 electricity was supplied in it. The Synagogue of Užupis was of a particular importance for the Jews of Vilnius.

The famous rabbi Yisrael ben Ze'ev Wolf Lipkin, also known as "Israel Salanter" (1809-1883), the founder of the moral and ethical movement Musar, headed the yeshiva here in 1840-1849. The Hebrew term musar (מוסר) in Judaism means zealous adherence to the rules and laws of the Torah. Hard work in moral and spiritual self-improvement was the central idea of the Musar movement.

In 1846, during his stay in Vilnius, Sir Moses Montefiore, an English baronet, banker, philanthropist and great defender of the interests of the Jewish people around the world, visited this synagogue.

The way from the Jewish quarter of Vilnius to the new cemetery was through the nowadays streets of Uzupio and Kriviu; the locals called it the Road of the Dead. Funeral processions used to stop near the Užupis Synagogue to honor the memory of the dead. From here to the cemetery, the most respected members of the community were carried in arms. It is estimated, that since 1829, when the Jewish cemetery was founded, about 70,000 people have been buried there.

The Synagogue of Užupis synagogue is the main setting of the novel „The Agunah“ )1961) by Chaim Grade (1910-1982), born in Vilnius, an outstanding writer in Yiddish of the 20th century.

During the Nazi occupation of Lithuania, in 1941 the synagogue was closed, and in 1942 almost destroyed. After the war, in the Soviet period, the building was rebuilt into a residential house. In 2012, archaeological excavations were carried out on this site, after which the construction was redone into a private house. Several fragments of the decoration of the walls of the synagogue have been preserved in the interior. Most of the Jews of Užupis were killed during the Holocaust.
*
The historical memory of the Užupis Synagogue is revived and preserved by the Užupis community and the Government of the Republic of Lithuania. 2020 (C)

Užupis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas jau XV amžiuje. Pagal namų ūkių surašymo duomenis 1887 m. Užupyje buvo 80 žydams priklausiusių pastatų. Persipildžius Šnipiškių žydų kapinėms, 1829 metais Užupio pakraštyje buvo skirtas sklypas naujosioms Vilniaus žydų kapinėms. Šioje vietoje (Užupio g. 36 ir 38) ant Vilnelės kranto skardžio iki 1840 m. stovėjo medinė sinagoga, o priešais ją aikštėje veikė Užupio turgus. 1841 metais toje pačioje vietoje buvo pastatyta nauja mūrinė vienaukštė sinagoga, kurioje 1915 m. įvesta elektra.

Šioje vietoje garsusis rabinas Izraelis Lipkinas pramintas Salanteriu (pilnas vardas Yisrael ben Ze'ev Wolf Lipkin, 1809-1883), etinio judėjimo Musar judaizme įkurėjas, 1840-1849 m. vadovavo čia veikusiai žydų mokyklai ješivai. Hebrajiškas terminas musar reiškia uolų Toros taisyklių laikymąsi. Būtent disciplinuotos pastangos buvo svarbiausios musarų judėjimui etiniame ir dvasiniame ugdyme.

1846 m. lankydamasi Vilniuje šioje sinagogoje apsilankė bankininkas, filantropas, didysis žydų tautos interesų globėjas, Britanijos baronetas, seras Mozė Montefiorė (Moses Montefiore, 1784–1885).

Iš Vilniaus žydų kvartalo dabartinėmis Užupio ir Krivių gatvėmis į kapines ėjo kelias, vietinių gyventojų vadintas Mirusiųjų arba Mirties keliu. Sinagoga buvo laidotuvių procesijos sustojimo vieta, nuo kurios garbingo mirusiojo karstas į kapines buvo nešamas ant rankų. Apytikriu skaičiavimu nuo 1829 m. kai buvo įkurtos žydų kapinės Užupyje iki 1939 m. čia buvo palaidota apie 70 tūkstančių mirusiųjų.

Užupio sinagoga yra pagrindinė jidiš autoriaus vilniečio Chaimo Gradės (1910-1982) romano „Aguna“ (Žmona be vyro) (1961) veiksmo vieta.

Naciams okupavus Lietuvą 1941 metais sinagoga buvo uždaryta, 1942 stipriai apgriauta, o sovietmečiu perstatyta ir paversta daugiabučiu. 2012 metais buvo vykdyti archeologiniai sklypo tyrinėjimai, 2003-2016 atlikta sinagogos rekonstrukcija, pastatas pritaikytas privačiai rezidencijai. Interjere yra išlikę ir išsaugoti keli sinagogos sienų puošybos fragmentai. Dauguma žydų Užupio gyventojų buvo nužudyti Holokausto metu. Užupio sinagogos istorinę atmintį gaivina ir saugo Užupio bendruomenė ir LR Vyriausybė. 2020(C)

SINAGogue